Fara hvalbįtarnir į staš ķ įgśst?

Veršur haustvertķš, žaš er ekki vitaš enn. Nś eru Japanar farnir aš veiša hrefnu viš Japan. Japanska žjóšin er byrjuš aš fara śt aš borša eftir flóšbylgjunna og sorgarferliš sem žeir gengu ķ gegnum.
mbl.is Tekist į ķ hvalveiširįši
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hamfarirnar ķ Japan hafa įhrif į stórhvalaveišarnar

Lķklega mun įstandiš ķ Japan bitna harkalega į hvalveišum hér į landi samkvęmt fréttaveitunni AFP. Žar er rętt viš Kristjįn Loftsson eiganda Hvals hf., og hann spuršur hvaša įhrif hamfarirnar ķ Japan munu hafa į hvalveišarnar.

Kristjįn segir aš skipin veiši vanalega hvali frį jśnķ til september en ķ ljósi žess aš markašurinn ķ Japan fyrir hrefnukjöti hefur snarminnkaš eftir jaršskjįlftann, žį verša veišarnar hugsanlega endurskošašar ķ jśnķ. Hann įréttar žó ķ vištalinu viš AFP fréttastofunnaaš śtgeršin sé alls ekki hętt hvalveišum. Hśn taki einfaldlega miš af žeim mörkušum sem selja mį hvalkjöt į, og Japan sé ekki žar į mešal ķ
augnablikinu.
REYKJAVIK — Iceland's fin whaling season may be delayed by the giant
earthquake and tsunami that hit Japan, the main export market for
Icelandic fin whale meat, the country's only fin whaler told AFP
Tuesday.

"We may be delaying the time at which our whaling boats
go out to sea. We usually go at the end of June and we whale until the
end of September. This year, that may change because of the situation in
Japan," Kristjan Loftsson of Hvalur Hf told AFP.

"This doesn't
mean we are not going to whale, we are just going to have to evaluate
the situation come end of June. With commercial whaling you need
customers and currently, Japan is not one," he said.

He said that
purchasing of fin whale meat, which is also eaten in Iceland to a lesser
extent, had stalled in Japan since the earthquake and tsunami and the
ensuing nuclear disaster.

"The whole nation is grieving... nobody wants to do anything because of what happened," he said.

Iceland, along with Norway and Japan, uses legal loopholes to flout a 1986 ban on commercial whaling.

In a letter sent last November to Icelandic Fishing Minister Jón
Bjarnason, US Secretary of Commerce Gary Locke warned Iceland the United
States was "deeply concerned by and strongly opposed to Iceland's
increasing commercial harvest of whales, in particular endangered fin
whales."

The letter said 148 fin whales were caught in 2010, up
from 125 in 2009 and that prior to increasing its quotas in 2008,
Iceland caught less than 10 each year.

http://www.google.com/hostednews/afp/article/ALeqM5iLrhFAuTuChYVeAGxD7-qRyi5NtQ?docId=CNG.724821b4919bf06d1776d821791b2347.6b1


Glešileg jól og farsęlt komandi įr

Hvalmenn muniš fundinn mįnudaginn 27 desember kl 11.00. Sama staš og sķšast. LoL

Ętli žeir sökkvi ekki žessum lķka

Skipstjórinn į Ady Gil sagši ķ vištali nokkrum mįnušum seinna aš honum hefši veriš skipaš aš sökkva žrķbyttunni til žess aš hryšjuverkasamtökin Sea Shepherd fengu samśš hjį heimspressunni.
mbl.is Sea Shepherd og Godzilla
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žaš ętti nś aš eyša peningum ķ annaš

Svo spyr fólk af hverju ekki er til žyrlur til björgunarstarfa žegar į žarf aš halda
mbl.is Eftirlit meš veišimönnum į žyrlu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hvalir éta 140.000 tonn af žorski

Įętlaš er aš ęti hvalastofnanna hér viš land séu um sex milljónir tonna į įri af hverskyns sjįvarfangi žar af um tvęr milljónir tonna af fiski. Žetta jafngildir fjórföldum mešalafla landsmanna į įri.
Žetta kom fram ķ mįli Gķsla Vķkingssonar hvalasérfręšings ķ morgunžętti śtvarps Sögu ķ morgun.
Ķ žęttinum nefndi Gķsli aš langreišastofnin vęri mjög sterkur og teldi um 20.000 dżr ķ hafinu hér ķ kring. Žį kom fram aš Hnśfubakurinn fęri mjög stękkandi en aš Steypireišastofnin hefši ekki nįš sér į strik eftir ofveiši fyrri įra en sį stofn teldi ašeins um eitt žśsund dżr.
Gķsli nefndi aš hreinn fiskur nęmi um tveimur milljónum tonna af ęti hvalanna en aš ekki sé fyllilega vitaš hve stór hluti af fiskinum sé žorskur. Hins vegar sżni frumnišurstöšur rannsóknar sem unniš sé aš į Hrefnu aš žorskur sé töluvert hįtt hlutfall af fęšu hennar. Gķsli segir aš ķ eldri könnun hafi komiš ķ ljós aš um 7% af fiskifęšu hvalanna vęri žorskur en aš ekki sé hęgt aš nota žį tölu til aš fullyrša um hlutfall žorsks ķ ęti žeirra, mįliš vęri flóknara en svo, segir Gķsli.
Žess mį geta aš ef 7% af fiskmeti hvala er žorskur, éta hvalastofnarnir hér viš land um 140.000 tonn af honum, en leyfšur heildarafli af žorski į žessu fiskveišiįri er 160.000 tonn.

Vį 50 manns

Og svo gengu mótmęlendur frį sendirįši Ķslands (vęntalega ķ Peking) til sendirįšs Japans og Noregs ķ Wellington Nżja Sjįlandi
mbl.is Mótmęltu hvalveišum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Įhöfnin į Hval 9 vertķšinna 2010

Į myndinna vantar brytann og nokkra ašra.

Įhöfn Hval 9 2010


Kemur ekki į óvart

Svona terrorista samtök beita öllum rįšum, sannleikur eša lżgi skiptir žį engu mįli. Betur hefšum viš gert upptęk skip žeirra um įriš. Flutti fyrirlestur ķ gęrkveldi  hjį Kiwanis klśbbnum Ós um hvalvertķš 2010 og voru žeir mjög įnęgšir meš fyrirlesturinn og sśra hvalinn sem žeir fengu aš smakka.
mbl.is Sökkt til aš afla samśšar
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hvalball Broadway föstdagskvöldiš

Vona allir skemmti sér vel annaš kvöld. Muna bara aš stilla sig?

Vertķšarlok 2010

Ķ dag er lokiš hvalvertķš 2010. Hvalur 9 veiddi 76 hvali og Hvalur 8 veiddi 72 hvali.

Erum viš aš fara ķ sķšasta tśrinn ķ sumar?

Erum į śtleiš og bręluspį um helginna, Hvalur 9 kominn meš 74 hvali og Hvalur 8 er meš 70 langreyši.

Hvalur HF


Fer aš styttast ķ vertķš :(

Hvalur 9 var aš koma meš 2 risa hvali ķ dag 70+ og erum viš komnir meš 72 hvali.

Hvalur 8 er kominn meš 68 langreyši.


Tölur og įt hvala

Langreyšur
Įriš 1991 var gerš sérstök śttekt į vegum Alžjóšahvalveiširįšsins į įstandi langreyšarstofna ķ N-Atlantshafi. Viš stjórnun veiša hefur jafnan veriš gert rįš fyrir aš langreyšar į N-Atlantshafi skiptist ķ sjö stofna eša stofnsvęši.
Samkvęmt talningum įrin 1987 og 1989 og fyrri merkingum viš strendur Kanada var įętlaš aš stofnstęrš langreyšar į N-Atlantshafi vęri a.m.k. 50 žśs. dżr. Um 15.600 langreyšar voru į hafsvęši A-Gręnlands, Ķslands/Jan Mayen, žar af um 8.900 milli A-Gręnlands og Ķslands og žar fyrir sunnan. Samkvęmt talningunum 1995 voru um 18.900 langreyšar į hafsvęšinu A-Gręnland/Ķsland/Jan Mayen, žar af um 16 žśs. milli A-Gręnlands og Ķslands. Hér viršist žvķ vera um nokkra fjölgun aš ręša ķ heildarstofnstęrš og töluvert frįbrugšiš śtbreišslumynstur innan stofnsvęšisins frį žvķ sem žaš var įriš 1987.

Hrefna
Ķ N-Atlantshafi eru a.m.k. žrķr stofnar hrefnu meš höfušśtbreišslu į hvalveišimišunum viš V-Gręnland, A-Gręnland, Ķsland, Jan Mayen (Miš-Atlantshafsstofn) og N- og V-Noreg (NA-Atlantshafsstofn). Talningarnar 1995, sem geršar voru śr skipum og flugvélum, tóku til tveggja sķšarnefndu stofnanna. Samkvęmt žeim var heildarfjöldi hrefna į talningasvęšinu um 184 žśs. dżr, žar af teljast 72 žśs. dżr til Miš-Atlantshafsstofnsins. Į ķslenska flugtalningasvęšinu, sem nįši yfir landgrunniš umhverfis landiš, voru talin um 56 žśs. dżr. Nišurstöšur talninganna įriš 1995 gefa meira en tvöfalt hęrra mat į fjölda hrefna hér viš land en eldri talningar.
Mišaš viš heildar hrefnustofninn telja vķsindanefnd NAMMCO aš stofninn į ķslenska strandsvęšinu sé nįlęgt žvķ sem tališ er aš hśn hafi veriš įšur en veišar hófust.

Hversu mikiš magn af fiski éta hvalir?
Stašreyndin er sś aš eftir margra įra frišun hafa flest allir hvalastofnar heimsins styrkst til muna žó aš vissulega finnist tegundir sem ekki žola veiši eins og stendur.
Žaš sem aš viš veršum aš hafa ķ huga er žaš aš hvalir éta óheyrilegt magn af fiski. Tališ er aš hvalir éti um 1,5 milljónir tonna af fiski og um 2,5 milljónir tonna af krabbadżrum og smokkfisk į įri hverju. Hrefnan er talinn skęšust ķ žoskstofninum, hnśfubakur ķ sķld og lošnu

Žjóšhagslegt gildi hvalveiša

Hvalur 9 kominn meš 69 finnhvali. Hvalur 8 kominn meš 66 finnhvali.

Langreyšur
(Balaenoptera physalus) 

Lengd

24 - 36 m eša 48-74 feet

Žyngd

60 - 77 t

Blįstur

4 - 6 m

Öndun

5 - 20 mķn

Köfun

50 - 250 m

Fęša

krabbadżr, įta, smęrri og stęrri  uppsjįvarfiskar

 Hįmarksaldur

80-95 įr

Nr. 21/2010 - Žjóšhagslegt gildi hvalveiša

29.3.2010

Sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra, Jón Bjarnason, vķsar til žess aš sl. vor var įkvešiš aš fį Hagfręšistofnun Hįskóla Ķslands til žess aš vinna skżrslu um žjóšhagslegt gildi hvalveiša. Nś er skżrsla žessi komin śt og er hér meš sem višhengi į vef rįšuneytisins. Er žaš von Jóns Bjarnasonar, sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra aš hśn geti oršiš tilefni įframhaldandi upplżstrar umręšu um hvali viš Ķsland.

Śr skżrslunni

Įhrif hvalveiša

Įhrif hvalveiša į žjóšarhag eru talsvert margžęttari en įhrif flestra annarra atvinnuvega:

  • Ķ fyrsta lagi skapa hvalveišar eins og ašrir atvinnuvegir veršmęti og leggja žannig sitt af mörkum til žjóšarframleišslunnar.
  • Ķ öšru lagi mį vķst telja aš hvalveišar séu grunnatvinnuvegur og hafi žvķ žjóšhagsleg margföldunarįhrif.
  • Ķ žrišja lagi hafa hvalastofnar og žar meš hvalveišar, įhrif į afrakstur annarra fiskitegunda, ž.į m. annarra nytjastofna, og žar meš fiskveišar.
  • Ķ fjórša lagi eru żmsir hvalastofnar umtalsveršur žįttur ķ hvalaskošun og žar meš feršaišnaši.
  • Ķ fimmta lagi geta hvalveišar sem slķkar haft ašdrįttarafl fyrir feršamenn og žvķ einnig veriš žįttur ķ feršamannaišnaši.
  • Ķ sjötta lagi eru hvalastofnar umhverfisgęši sem hafa bein įhrif į velferš margra Ķslendinga.
  • Ķ sjöunda lagi tengjast talsvert rķkar tilfinningar hvalveišum vķša um heim. Hugsanlegt er aš alžjóšleg umhverfissamtök, sem eru andvķg hvalveišum hér į landi og hefur stundum tekist aš virkja žessar tilfinningar til aš skaša żmsa ķslenska hagsmuni, nįi aš magna upp mikla andstöšu viš Ķsland ef hvalveišar eru hér stundašar.
  • Ķ įttunda lagi snerta hvalveišar almennt grundvallarrétt žjóšarinnar  til aš nżta į sjįlfbęran hįtt aušlindir sķnar. Žęr hafi jafnframt menningarlegt gildi į grundvelli aldalangrar sögu sinnar.

Įgrip

  • Samkvęmt talningum įriš 2007 voru um 20.600 langreyšar į svęšinu Austur-Gręnland-Ķsland. Įriš 2001 töldust um 23.700 dżr į sama svęši. Stofnstęršin įriš 2007 er ekki talin marktękt frįbrugšin stęršinni įriš 2001.
  • Įriš 2007 töldust um 15.000 hrefnur į flugtalningasvęši, sem nęr yfir meirihluta ķslenska landgrunnsvęšinu, en žęr voru um 43.600 įriš 2001. Ekki reyndist unnt aš telja hrefnur utan žessa svęšis įriš 2007, en žęr voru um 23.600 įriš 2001. Vķsindanefnd NAMMCO įlyktaši į įrsfundi 2008 og 2009 aš ólķklegt vęri aš nįttśruleg dįnartķšni hefši breyst svona mikiš į žessum tķma og aš veišar Ķslendinga frį įrinu 2003 hafi veriš of litlar til aš unnt sé aš telja aš stofninn hafi minnkaš.
  • Mišaš viš žęr forsendur aš stofn langreyšar viš Ķsland telji um 22.100 dżr og stofn hrefnu um 53.000 dżr er tališ aš įrlegar veišar į 150 langreyšum og 150 hrefnum myndu meš tķmanum leiša til žess aš stofn langreyšar nęši jafnvęgi viš rķflega 20.000 dżr og stofn hrefnu viš tęplega 51.100 dżr. Hęgt vęri aš veiša mun meira af langreyši og hrefnu į hverju įri įn žess aš ganga of nęrri stofnunum. Įrlegar veišar umfram 330 langreyšar og 800 hrefnur myndu hins vegar sennilega leiša til žess aš stofnarnir hryndu er fram lķša stundir.
  • Į įrunum 1973-1985, žegar Hvalur hf. stundaši veišar į stórhvölum ķ atvinnuskyni, svaraši hvalvinnsla aš jafnaši til um 0,07% af vergri landsframleišsla. Ekki liggur fyrir hvert framlag hvalveišanna sjįlfra var žį til vergrar landsframleišslu.
  • Įętlaš hefur veriš aš 80-90 įrsverk gętu tengst beint veišum og vinnslu  į 150 langreyšum og 150 hrefnum.
  • Lauslegt mat gefur til kynna aš launagreišslur vegna veiša og vinnslu į 150 langreyšum gętu numiš um 750 milljónum kr. Ekki er hins vegar vķst hver hagnašur fyrir afskriftir og vaxtagreišslur gęti oršiš af žessum veišum og žvķ ekki ljóst hversu mikill viršisauki myndi skapast vegna žeirra. Ólķklegt er žó aš hann sé undir 750 milljónum kr. og trślega er hann töluvert meiri. Viršisauki er hér skilgreindur sem samtala launa og launatengdra gjalda annars vegar og hagnašar fyrir afskriftir og vaxtagreišslur hins vegar. Ekki liggur heldur fyrir hver hagnašur gęti oršiš eftir afskriftir og vaxtagreišslur.
  • Samkvęmt upplżsingum frį hrefnuveišimönnum, sem veiddu 69 dżr įriš 2009, var hagnašur fyrir afskriftir og fjįrmagnsliši 0,6 milljónir kr. Launagreišslur nįmu 21,7 milljónum kr. og viršisauki žvķ 22,3 milljónum kr. Tap var į veišunum žegar einnig er tekiš tillit til afskrifta og fjįrmagnsliša. Hrefnuafuršir voru allar seldar innanlands. Ef gert er rįš fyrir aš hęgt yrši aš selja hluta afuršanna erlendis mį ętla aš viršisauki af žvķ aš veiša 150 hrefnur gęti numiš um 270 milljónum kr.
  • Jafnvel žótt gert vęri rįš fyrir aš enginn hagnašur myndi verša af veišum į langreyši mį žvķ ętla aš viršisauki af veišum į 150 langreyšum og 150 hrefnum gęti oršiš um 1.000 milljónir kr.
  • Um 120 manns vinna hjį fjórum stęrstu hvalaskošunarfyrirtękjunum yfir hįannatķmann, en 40-50 utan žess.
  • Tķu hvalaskošunarfyrirtęki eru nś starfandi hérlendis. Gera mį rįš fyrir aš viršisauki hjį žremur stęrstu hvalaskošunarfyrirtękjunum gęti numiš 200-300 milljónum kr. į įri. Ef gert er rįš fyrir aš viršisauki annarra fyrirtęki nemi 100-200 milljónum kr. mį ętla aš viršisauki ķ greininni ķ heild gęti numiš 300-500 milljónum kr. Samkvęmt upplżsingum frį žremur hvalaskošunarfyrirtękjum var samanlagšur hagnašur af rekstri žeirra 11,8 milljónir kr. įriš 2007. Įrsreikningar tveggja fyrirtękja įriš 2008 gefa til kynna aš žį hafi samanlagt tap žeirra numiš 34,5 milljónum kr. Af reikningum stęrsta hvalaskošunarfyrirtękisins viršist aftur į móti hafa gengiš mun betur įriš 2009, en hagnašur žess žaš įriš nam 91,6 milljónum kr.
  • Mišaš viš forsendur um afrįn langreyšar į lošnu og afrįn hrefnu į žorski, żsu og lošnu vęri hęgt aš stękka žessa žrjį nytjastofna umtalsvert meš žvķ aš veiša 150 langreyšar og 150 hrefnur į hverju įri. Til lengri tķma litiš gęti veriš hęgt aš veiša um 2.200 tonnum meira af žorski į hverju įri, 4.900 tonn af żsu og 13.800 tonn af lošnu. Nśvirtur hagnašur af žessum aukna afla gęti numiš um 12,1 milljarši kr. Viršisauki af žessum veišum gęti žó oršiš mun meiri.
  • Enda žótt tölur um viršisauka gefi til kynna framlag atvinnugreina til landsframleišslu sżna žęr ekki endilega žann žjóšhagslega įvinning sem hafa mį af žvķ aš stunda viškomandi atvinnugrein. Sį žjóšhagslegi įvinningur er žvķ ašeins til stašar ef laun eru hęrri žar en sama starfsfólk gęti haft fyrir önnur störf og hagnašur meiri en hęgt vęri aš hafa af annarri starfsemi. Žetta gildir žó ašeins ef fullt atvinnustig rķkir, svo sem lengstum hefur veriš į Ķslandi. Žegar atvinnuįstand er verra eins og nś er veršur einnig aš lķta til žess hvort žaš fólk sem fęr vinnu viš viškomandi starfsemi hefši ella gengiš atvinnulaust.
  • Tölur um fjölda feršamanna gefa ekki til kynna aš hvalveišar sķšustu įra hafi haft marktęk įhrif į komur žeirra til landsins. Į įrunum 1998-2008 fjölgaši feršamönnum aš jafnaši um 8%, en fjölgunin var örari įrin 2003-2008, eša 9,4%. Ķslendingar hófu hrefnuveišar aš nżju įriš 2003, en hvalveišar höfšu žį legiš nišri frį įrinu 1989.
  • Fjöldi žeirra feršamanna sem fariš hefur ķ hvalaskošunarferšir hefur vaxiš um 12% į įri frį 2000. Žį fóru um 61 žśsund ķ slķkar feršir, en įriš 2009 er įętlaš aš hvalaskošendur hafi veriš um 125 žśsund. Hvalaskošunarfólki fjölgaši um 10 žśsund įriš 2009 frį įrinu į undan. Fjöldi hvalaskošenda hefur haldist 20-25% af heildarfjölda feršamanna frį įrinu 2001. Ekki er sjį aš sś įkvöršun aš hefja hvalveišar aš nżju hafi dregiš śr įsókn ķ hvalaskošun. Žvert į móti viršist reynsla undanfarinna įra sżna aš hęgt er bęši aš veiša hvali og skoša įn žess aš hvalaskošendum žurfi aš fękka.
  • Brżnt er aš tryggja aš hvalveišar hafi sem allra minnst neikvęš įhrif į hvalaskošun. Jafnframt er mikilvęgt aš tryggja aš hvalaskošunin hafi sem minnst neikvęš įhrif į hvalveišar. Greinarnar verša žvķ aš lęra aš lifa ķ sįtt hvor viš ašra. Skżr svęšaašgreining viršist m.a. gagnleg leiš til aš nį žessu marki.
  • Hvalveišar geta sjįlfar haft ašdrįttarafl fyrir feršamenn og mį minna į aš žśsundir manna komu įšur fyrr įrlega ķ hvalstöšina ķ Hvalfirši.
  • Ekki hefur veriš unnt ķ žessari skżrslu aš virša til fjįr žau įhrif sem hvalveišar kunna aš hafa į virši umhverfisgęša né žau įhrif sem veišarnar kunna aš hafa į afstöšu fólks ķ öšrum löndum til Ķslands og ķmynd landsins. Žessi įhrif, sem og hugsanleg įhrif į feršaišnašinn, er mikilvęgt aš kanna frekar.
  • Mišaš viš žį žętti sem skošašir voru ķ žessari skżrslu viršist žjóšhagslega hagkvęmt aš halda hvalveišum įfram. Žessar nišurstöšur gęti žó žurft aš endurmeta komi sķšar ķ ljós aš veišarnar hafi veruleg neikvęš įhrif į feršaišnašinn, virši umhverfisgęša fyrir Ķslendinga eša ķmynd žjóšarinnar śt į viš.

 

 

Sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšuneytinu,

29. mars 2010


« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Höfundur

S. Einar Sigurðsson
S. Einar Sigurðsson

Höfundur var 20. hvalvertíðar, messi, háseti, yfirkyndari og 3 vélstjóri á Hval 6. og 9

Jśnķ 2018
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (23.6.): 0
  • Sl. sólarhring: 1
  • Sl. viku: 28
  • Frį upphafi: 0

Annaš

  • Innlit ķ dag: 0
  • Innlit sl. viku: 13
  • Gestir ķ dag: 0
  • IP-tölur ķ dag: 0

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband